Prentaš žrišjudaginn 12. nóvember kl. 21:15 af www.magnusthor.is

18. desember 2012 23:00

Hryšjuverk ķ nafni Evrópudraums

Ķ bók minni Nįvķgi į noršurslóšum lżsi ég mešal annars žvķ hvernig Žjóšverjar lögšu nyrstu héruš Noregs ķ rśstir į undanhaldi sķnu sķšasta haust styrjaldarinnar 1944. Grķšarlegt tjón var unniš žar sem allt var eyšilagt og ekkert skiliš eftir. Hśs og önnur mannvirki ķ blómlegum fiskimanna- og bęndabyggšum voru gereyšilögš, bśsmali drepinn og fólk rekiš sušur į bóginn. Žjóšverjar geršu žetta aš hluta til vegna žess aš žeir vildu hindra innrįs af hafi mešal annars frį Ķslandi. Njósnarar hér į landi voru lįtnir leka fölskum upplżsingum um aš slķkt stęši fyrir dyrum og Adolf Hitler óttašist žetta. Eyšing Finnmerkur og Noršur-Troms ķ Noregi er hryšjuverk sem sķšan hefur aš mestu falliš ķ gleymsku. Žetta var martröš sem stóš yfir allt til strķšsloka. Frišurinn kom til Noršur-Noregs meš vošaverki sem lżst er ķ žessum pistli. Frįsögnin hér byggir į umfjöllun ķ 21. kafla bókarinnar.

 

-----------

 

Žann 30. aprķl 1945, sama dag og Adolf Hitler stytti sér aldur,  lögšu tveir kafbįtar frį móšurskipinu Black Watch ķ Hammerfest. Žetta voru U-318 og U-992.

 

Bįšir kafbįtarnir voru aš leggja śt ķ leišangur sem gat vart talist annaš en tilgangslaus nś žegar strķšinu var ķ raun lokiš. Leiš bįtanna lį meš ströndinni noršur og austur fyrir Noršurhöfša, nyrsta odda Noregs. Um borš ķ bįtunum var hópur manna śr sérsveitum žżska flotans (MEK 35).

 

Hópseiši er viš strönd Barentshafs nyrst ķ Noršur Noregi - austur af Noršurhöfša.
Förinni var heitiš aš Hópseiši, litlu eiši milli tveggja fjaršarbotna į Nordkyn-nesi sem er austur af Noršurhöfša. Žjóšverjum var kunnugt um aš breskir hermenn hefšu sést į žessu eiši. Menn notušu žaš gjarnan til aš stytta sér leiš yfir sjįlft Nordkyn-nesiš en tališ var hęttulegt aš sigla fyrir žaš žvķ aš žżskir bįtar og kafbįtar gįtu enn veriš į ferli. Žjóšverjar voru bśnir aš brenna Finnmörku haustiš įšur en óbreyttir norskir borgarar voru enn į žessum slóšum. Kafbįtarnir komu aš eišinu og settu menn į land. Žaš fréttist af komu žeirra. Enn ķ dag er ekki fyllilega ljóst hvaš geršist en žó er vitaš aš žżsku hermennirnir tóku sex norska borgara til fanga og skutu žį sķšan meš köldu blóši. Žetta voru allt óvopnašir karlmenn. Žrķr žeirra voru 16 og 17 įra. Sķšan fann einn žżsku hermannanna eiginkonu eins žessara manna og móšur eins piltanna. Hśn var meš börnum sķnum ķ haughśsi fjóss žar sem fjölskyldan bjó eftir aš heimili žeirra hafši veriš brennt nišur haustiš įšur. Hann naušgaši konunni fyrir framan börnin.

 

Morguninn eftir sigldu bįšir žżsku kafbįtarnir į brott ofansjįvar śt fjöršinn um leiš og hįtķšartónlist glumdi frį hįtölurum sem höfšu veriš settir upp į stjórnpöllum žeirra. Įhafnir kafbįtanna og sérsveitarmennirnir fögnušu žvķ aš strķšinu var lokiš. Eftir lįgu lķk mannanna sem höfšu veriš myrtir.

 

Dagurinn var 5. maķ 1945. Hjį lķkunum höfšu Žjóšverjarnir skiliš eftir prentašan dreifimiša meš norskum texta. Žetta voru óundirrituš skilaboš til ķbśa Noregs. Hér var į ferš blanda af įvarpi og hótunum sem įttu viš žessar skelfilegu kringumstęšur aš lżsa afstöšu žeirra sem nś voru bśnir aš tapa strķšinu;

 

Įkall!

 

Norskir karlar og konur!

 

▪Viš berjumst og vinnum fyrir ykkur aš žvķ aš koma į evrópsku rķkjasambandi ķ framtķšinni.

 

▪Viš lokkum ekki til okkar fólk meš sśkkulaši né tóbaki. Žvert į móti höfum viš sannaš vinįttu okkar gagnvart ykkur gegnum fimm įra sambśš.

 

▪Viš verndum heimili ykkar gegn blóšugum hryllingi bolsévika.

 

▪Viš verndum heimili ykkar gegn aršrįni aušvaldsins.

 

▪Viš tryggjum ykkur fiskimišin til ykkar eigin nota.

 

▪Viš veitum ykkur atvinnu og mat.

 

En

 

▪sį sem tekur stöšu gegn okkur, sį sem styšur hin andevrópsku stórveldi England og Amerķku meš Sovétrśssland ķ fararbroddi,

 

▪sį sem tekur stöšu opinberlega eša ķ laumi gegn okkur į žessum erfišu tķmum fyrir Evrópu,

 

▪sį sem meš flótta į bįtum eša yfir landamęrin tekur stöšu gegn markmišum okkar,

 

▪sį sem opinberlega eša ķ laumi hjįlpar óvininum hérna megin eša handan vķglķnunnar;

 

▪ hann er svikari gegn Evrópu og gegn sķnu norska föšurlandi og hann skal fundinn sekur og honum eytt hvar sem hann felur sig.

 

Upphaf dreifimišans sem skilinn var eftir hjį lķkum fiskimannanna sex sem voru myrtir. Sautjįn börn uršu munašarlaus ķ žessari tilraun nasista til aš koma žessum bošskap sķnum um evrópskt rķkjasamband framtķšar į framfęri. Smelliš į myndina til aš sjį dreifimišann ķ heild.

 

Meš vošaverkunum į Hópseiši kom frišurinn til Noršur-Noregs.

 

-----------

 

 

Evróputališ ķ žessari makalausu yfirlżsingu sem moršingjarnir skildu eftir viš lķk norsku fiskimannanna var endurómur af žeirri framtķšarsżn fyrir įlfuna sem Adolf Hitler hafši bįsśnaš śt į strķšsįrunum. „Žaš veršur aš binda enda į žetta rugl meš öll žessi smįrķki sem enn eru ķ Evrópu eins fljótt og aušiš er. Markmiš barįttu okkar veršur aš vera aš mynda sameinaša Evrópu: Žjóšverjar einir geta ķ raun komiš į skipulagi Evrópu,“ sagši hann į fundi 1943. (Toland, J. Adolf Hitler. Volume II (1976), bls. 875.)

 

Adolf Hitler og Vidkun Quisling hittust hinsta sinni ķ Berlķn ķ janśar 1945. Žar vildi Quisling ręša sameiginlegt įhugamįl beggja sem var aš koma į fót evrópsku rķkjasambandi.

 

Vidkun Quisling, leppur Žrišja rķkisins, gekk einnig meš svipašar hugmyndir. Ķ lok janśar 1945 fór Quisling til Berlķnar į fund Hitlers. Hann ętlaši aš reyna aš fį Hitler til aš fallast į frišarskilmįla viš Noreg. Aldrei hafši veriš gengiš frį slķku plaggi eftir innrįs Žjóšverja ķ landiš voriš og sumariš 1940 og Noregur var žannig ķ raun hernumiš land. Meš frišarsįttmįla viš Žżskaland taldi Quisling aš sér tękist aš bjarga mįlum žannig aš honum yrši žakkaš fyrir aš hafa leitt strķšiš til lykta af hįlfu Noregs. Ašeins žannig vęri von til aš hindra aš žjóšin klofnaši enn frekar ķ blóšugum strķšsįtökum.

 

Quisling vildi aš ķ framhaldinu yrši komiš į fót evrópsku rķkjasambandi žar sem Žżskaland, Noregur og fleiri lönd yršu į jafnréttisgrundvelli. Hann hafši ķ farteskinu į fundinum meš Hitler drög aš sįttmįla um slķkt. (Dahl, H. F. Quisling. En norsk tragedie (2004), bls. 394-402).

 

-----------

 

Foringi žżsku sérsveitarmannanna sem frömdu illvirkin į Hópseiši var įkęršur fyrir morš og strķšsglęp vegna žessa eftir strķš. Hann sat fjóra mįnuši ķ fangelsi en sķšan košnaši mįliš nišur og žaš var aldrei rannsakaš almennilega. Mörg vošaverk voru til rannsóknar eftir strķšiš og örlög sex fįtękra fiskimanna noršur viš nyrsta haf voru ekki mįl sem sett var framarlega ķ forgangsröšina. Žżsku hermennirnir sögšust hafa skotiš mennina žegar žeir reyndu aš rįšast į žį en sannanir į vettvangi sżndu aš Noršmennirnir voru hreinlega teknir af lķfi. Norski blašamašurinn og rithöfundurinn Alf R. Jacobsen greinir ķtarlega frį žessu mįli ķ bók sinni Til siste slutt. Skjebnedrama i krigens avsluttende fase (2004).

 

Noršmenn hafa einnig gert ķtarlegan sjónvarpsžįtt um žennan atburš (Drapene på Hopseidet. Brennpunkt – fréttaskżringažįttur norska rķkissjónvarpsins NRK (2005)). Žar er aš finna bęši myndir af vettvangi og vištöl viš vitni aš žessu illvirki gegn óbreyttum borgurum sem geršist fimm dögum eftir aš Adolf Hitler batt enda į lķf sitt ķ greni sķnu ķ Berlķn og tveimur dögum įšur en styrjöldinni lauk formlega ķ Evrópu. 

 

Žann žįtt mį sjį meš žvķ aš smella į žessa slóš: http://www.nrk.no/nett-tv/klipp/120321/

 

Umfjöllun um žįttinn į vef NRK mį sjį meš žvķ aš smella hér.

 


Til baka

Senda į Facebook


SENDA ÞESSA FRÉTT Í TÖLVUPÓSTI

Netföng viðtakenda:


  

Skilaboð

Hvaš er 2+3?

Nafn sendanda:


yfirlit bloggs