Forsķša Lķtiš letur Mišstęrš leturs Stórt letur
Senda tölvupóst
Netfang
Magnśs Žór Hafsteinsson
12. desember 2012 01:00

Noršmenn į sķld viš Ķsland

Noršmenn stundušu įrlega fiskveišar į Ķslandsmišum samfellt ķ hundraš įr. Fyrstu vel heppnušu veišar žeirra įttu sér staš sumariš 1867 žegar norskur kaupmašur veiddi sķld ķ net į Seyšisfirši og saltaši žar ķ 300 tunnur. Ęvintżrinu lauk į įrunum eftir 1965 žegar norsk-ķslenski sķldarstofninn hrundi. Mest veiddu Noršmenn af sķld en einnig stundušu žeir bolfiskveišar, einkum į fyrri hluta 20. aldar. Noršmenn bśa yfir langri hefš sem śthafsveišižjóš og fyrstu śthafsveišiskip žeirra voru skipin sem veiddu į mišunum viš Ķsland. Veišar og umsvif Noršmanna į Ķslandi ķ lok 19. aldar mörkušu djśp spor og höfšu įn ef vķštęk og hvetjandi įhrif į sögu ķslensks atvinnulķfs, ekki sķšur en žess norska.

 

Žaš er įgętt aš rifja žessa sögu upp nśna žegar aš okkur er sótt vegna makrķlveiša. Nįgrannažjóšir Ķslendinga sem žaš gera męttu vita betur aš žęr hafa sótt mikla lķfsbjörg til Ķslands ķ gegnum aldirnar.

 

Galeasinn Loyal var smķšašur ķ Rosendal viš Haršangursfjörš sunnan Björgvinjar įriš 1877 og sendur til sķldveiša viš Ķsland. Skipiš hefur veriš gert upp og er enn til og ķ notkun ķ Noregi. Loyal er dęmigert fyrir sķldarskśturnar sem Noršmenn sendu til Ķslands į žessum erfišu įrum. Žęr voru 187 žegar žęr uršu flestar og skipašar um tvö žśsund manns.

Norsku fiskimönnunum sem hingaš komu į öndveršri 19. öld var ekki fisjaš saman og žeir eiga skiliš aš minningu žeirra sé haldiš į lofti.

 

Erfitt er fyrir nśtķmamanninn aš gera sér ķ hugarlund žį miklu erfišleika sem Noršmenn uršu aš yfirstķga til aš stunda veišar og vinnslu į fiski į svo fjarlęgri og afskekktri eyju sem Ķsland var. Menn sigldu snemma vors į skśtum yfir śfiš og miskunnalaust haf og feršin gat tekiš margar vikur. Bókstaflega allan bśnaš varš aš flytja meš heiman frį Noregi. Skipin voru fermd nótabįtum, nótum og öšrum veišarfęrum, salti, tunnum, smķšaviš, kolum, mętvęlum og fleiru įšur en haldiš var ķ vestur til móts viš óvissuna. Auk žess varš aš manna skipin vönum įhöfnum sem kunnu bęši aš veiša og verka sķld og fara meš nętur žar sem slķk verkkunnįtta var ekki til į mešal Ķslendinga. Aš lokinni vertķš seint į haustin voru skipin fermd meš tunnum af saltsķld og menn héldu heim. Allan tķmann bišu fjölskyldur žessara manna heima ķ Noregi įn žess aš hafa ķ raun hugmynd um hvort žeir vęru lķfs eša lišnir. Enginn ritsķmi var til į Ķslandi og samgöngur vęgast sagt stopular til og frį landinu.

 

Hvaš rak Noršmenn til Ķslands?

 

Žaš kann aš viršast undarlegt aš Noršmenn legšu žaš į sig aš sękja alla žessa leiš til aš veiša sķld. Mikilvęg įstęša fyrir įhuga Noršmanna į Ķslandi var sś aš um 1870 varš aflabrestur į sķld į hefšbundnum mišum viš vesturströnd Noregs. Sķldveišiskip sem gerš voru śt frį sķldarbęjum eins og Stafangri, Haugasundi og Björgvin uršu žį aš sękja noršur meš Noregsströnd, en žar hélst veišin góš. Floti vestlendinganna gat veriš fjarverandi ķ allt aš hįlft įr į sķld viš noršurhluta Noregs. Norskir kaupmenn sem höfšu siglt kaupförum sķnum vestur um haf til Ķslands sneru aftur heim og sögšu frį mikilli og góšri sķld ķ fjöršum žar. Žeir höfšu séš miklar sķldartorfur og stundaš tilraunaveišar ķ smįum stķl. Sķldin var stór og feit og seldist hįu verši į mörkušum. Žegar sķldarśtvegsmenn ķ bęjum į vesturströndinni fréttu af žessu vaknaši įhugi žeirra.

 

Nótališ viš landnótaveišar į sķld ķ Noregi. Žessir menn hröktust til Ķslands meš bįta og bśnaš žegar aflabrestur varš į žeirra heimamišum.
Ašstaša til neta- og landnótaveiša var góš ķ fjöršum noršanlands og austan, og žeir hafa lķklega hugsaš sem svo aš žeir gętu allt eins fariš žangaš og veitt ķ staš žess aš liggja viš Noršur-Noreg. Žeir įttu góš skip, bśnaš og höfšu į aš skipa mannskap sem var vanur löngum siglingum og dvöl fjarri heimilum sķnum. Velgengi į Ķslandsveišunum fyrstu įrin leiddi til žess aš Noršmenn flykktust til Ķslands og byggšu hśs og bryggjur. Žegar umsvifin voru sem mest į fyrsta sķldveišitķmabili Noršmanna į Ķslandi į įrunum 1867-1887 voru allt aš 180 skip og 1.800 menn višrišnir veišarnar.

 

Lķklega hafa Ķslendingar undrast žaš aš Noršmenn sęktu svo langa leiš yfir hafiš til aš veiša sķld. Enginn ergši sig žó yfir žeim ķ byrjun. Ķslendingar virtust kęra sig lķtt um aš nżta sķldina, en tóku molunum sem hrundu af boršum Noršmanna fegins hendi. Peningar voru fįtķš sjón hjį almśganum į 19. öld. Umsvif Noršmanna veittu sumum atvinnu, og norskir borgušu leigu af žvķ landi sem žeir žurftu til afnota viš verkun sķldarinnar. Yfirvöldin kröfšu žį um svokallašann spķtalaskatt sem hjóšaši upp į 27,5 aura į sķldartunnuna. Žaš var žeirra tķma veišigjald. Norsurum žótti žaš ósanngjarnt žar sem sjśkrahśs né lęknar fundust vart ķ verstöšvunum en borgušu žó meš semingi til aš halda frišinn.

 

Góš byrjun

 

Eftir frekar hęga en įgęta byrjun į įttunda įratug 19. aldar jukust umsvif Noršmanna mjög įriš 1880. Vertķšin žaš įriš gekk vel. Žeir veiddu ķ Eyjafirši og ķ Austfjöršum og heildaraflinn varš 115 žśsund tunnur. Af žvķ fengust 70 žśsund tunnur ķ Seyšisfirši og 25 žśsund tunnur ķ Eskifirši.

 

Seyšisfjöršur tók mikinn vaxtarkipp eftir aš Noršmenn birtust žar og hófu sķldveišar.
Sķldin var seld fyrir hįtt verš til żmissa Evrópulanda. Śtvegsmenn höfšu stašiš fyrir verulegum fjįrfestingum ķ tengslum viš veišarnar. Hśs og bryggjur voru byggšar og žaš var dżrt aš halda śti śtgerš svo fjarri heimahögunum.

 

Samt skilušu veišarnar flestum góšum hagnaši į žessu įri. Forstjóri Kųhlers verslunarfyrirtękisins ķ Stafangri sem hafši sent skip til Ķslands skrifaši: „Žetta byrjunarįr var mjög gott – hreinn gróši nam nęstum 150 žśsund krónum. Slķkur įrangur gaf įręši og hvatningu til verulegrar stękkunar fyrirtękisins svo sem fleiri dżrar nętur, byggingu stórra geymsluhśsa, veruleg innkaup į salti, tunnum og fleiru, og viš bęttust nż gufuskip fyrirtękisins sem įttu aš draga nęturnar frį firši til fjaršar og flytja vęntanlegan afla heim.“ 150 žśsund krónur voru geypifé į žessum įrum.

 

Gróšavonir brugšust

 

Įriš eftir lögšu Noršmenn enn meira undir. Nótališum, skipum og mönnum var stórlega fjölgaš (sjį töflu) og śtvegsmenn geršu nżja samninga viš landeigendur į Ķslandi um aš fį ašstöšu og leyfi til aš byggja hśs ķ landi žeirra. Nś skyldi aldeilis grętt į tį og fingri. Tugum saman voru fullbśnar skśtur dregnar śt fyrir norska skerjagaršinn įšur en segl voru sett upp og stefnan sett ķ noršvestur. En gróšavonirnar brugšust. Hafķs var viš ströndina voriš 1881 og sjórinn mjög kaldur. Fyrsta sķldin kom ekki inn į Austfirši fyrr en ķ jśli og hśn var horuš og léleg. Aflabrögš voru dręm į Austfjöršum engóš haustvertķš ķ Eyjafirši bjargaši miklu. Alls var saltaš ķ 167 žśsund tunnur žetta įriš en veišarnar uršu mjög dżrar. Žó aš aldrei hefši veišst jafn mikiš af sķld ķ tunnum tališ var įrangurinn ekki ķ samręmi viš sóknina. Einungis öflušust 93 tunnur į mann samanboriš viš 192 tunnur įriš fyrr. Žetta įr var upphaf langvarandi haršindatķmabils sem įtti eftir aš leika bęši Ķslendinga og Noršmenn grįtt.

 

Sķldveišar Noršmanna viš Ķsland 1879-1886:

 

Įr

Fjöldi nótališa

Fjöldi skipa

Fjöldi manna

Sķldartunnur

Tunnur į mann

1879

4

9

72

3000

42

1880

28

76

678

115.000

192

1881

90

187

1.799

167.600

93

1882

79

155

1.590

65.000

41

1883

92

157

1.807

103.900

58

1884

83

143

1.625

20.100

12

1885

56

83

776

24.700

32

1886

13

30

237

2.900

12

 

Ķslendingar spyrna viš fótum

 

Įriš 1882 settu ķslensk stjórnvöld hömlur į starfsemi Noršmanna en margir voru farnir aš lķta hornauga aš śtlendingar gętu hreišraš um sig ķ landinu eins og Noršmenn höfšu gert. Žess var nś krafist
Ķslendingar fylgdust grannt meš sķldveišum Noršmanna og veltu möguleikunum fyrir sér. Žessi grein er śr blašinu Noršling sumariš 1880.
aš til aš fį leyfi til veiša viš ströndina yršu menn aš vera skrįšir borgarar į Ķslandi eša ķ Danmörku. Fjölmargir norskir śtvegsmenn įttu hśs į Ķslandi. Žeir uršu nś aš sjį til žess aš fólk byggi ķ žessum hśsum allan įrsins hring. Ef žeir gįtu ekki bśiš žar sjįlfir uršu žeir aš śtvega įbśanda og fęra eignina yfir į hann į pappķrunum.

 

Meiri haršindi

 

Žetta įr var enn kaldara en hiš fyrra og hafķsinn lį viš landiš langt frameftir sumri. Ķ lok jśnķ komust loks nokkur skip vestur fyrir Langanes og lögšust žar viš festar nįlęgt mynni Eyjafjaršar žar sem žau komust ekki inn fjöršinn vegna ķss. Skipin neyddust til aš liggja žar ķ fjórar vikur žar til losnaši um ķsinn ķ firšinum og žau komust naumlega inn til Akureyrar. Žį brast į langvarandi noršanįtt og fjöršurinn fylltist aftur af ķs. Skśturnar lokušust inni og komust ekki aftur śt fyrr en ķ lok september. Žetta sumar voru aflabrögš mjög léleg į Austfjöršum og haustvertķšin misheppnašist į Eyjafirši. Skipin héldu heim meš rżran afla og mörg meš salt og tómar tunnur um borš. Margir höfšu bundiš mikiš af fjįrmagni ķ sķldveišunum į Ķslandi. Žó aš verš héldist hįtt į sķld leiddi aflabresturinn til žess aš margir töpušu stór. Skriša gjaldžrota reiš yfir sķldarspekślanta ķ Vestur-Noregi. Mešal žeirra var Kųhler-fyrirtękiš sem nefnt var hér aš ofan.

 

Sókn er besta vörnin

 

Menn létu ekki andstreymiš buga sig. Įriš 1883 voru fleiri menn sendir til sķldveiša en nokkru sinni fyrr. Noršmenn höfšu nś komiš sér upp 33 bękistöšvum į Austfjöršum og ķ Eyjafirši meš
Ķslandssķldin žótti góš og var eftirsótt til matar. Hér er auglżsing śr norsku dagblaši.
bryggjum, pakkhśsum og ķbśšarhśsum. Slķkar fjįrfestingar var ekki hęgt aš gefa upp į bįtinn barįttulaust. Vertķšin viš Austfirši var ekkert sérstaklega góš en vel veiddist ķ Eyjafirši. Žar nįšist sķld ķ 65 žśsund af žeim 103.900 tunnur sem saltaš var ķ žetta įriš. Flestir sluppu frį vertķšinni réttu megin viš nślliš en hśn gat samt engan veginn jafnast į viš metįriš 1880.  

 

Sķldarsjómenn höfšu oft oršiš varir viš mikiš af hvölum viš Ķsland. Fréttirnar spuršust śt og žetta sumar męttu norskir hvalveišimenn til leiks. Byggšar voru hvalveišistöšvar viš Noršfjörš og ķ Įlftafirši og viš Ķsafjaršardjśp.

 

Gagnrżni żmissa Ķslendinga į umsvif Noršmanna į Ķslandi varš sķfellt hįvęrari. Ekkert eftirlit var meš veišunum og Noršmenn gįtu nįnast gert žaš sem žeim datt ķ hug. Margir žeirra beittu fyrir sig ķslenskum leppum sem skrįšir voru fyrir veišunum svo žeir gętu stundaš žęr óhindraš uppi ķ fjörusteinum. Svipaš gilti um hśsin. Ekki reyndu žó allir aš koma sér undan lögunum og margir Noršmenn fluttust til Ķslands į žessum įrum. Til dęmis voru įtta til tķu norskar fjölskyldur bśsettar į Seyšisfirši įriš 1883.

 

Reišarslag į Eyjafirši

 

Vertķšin sumariš 1884 byrjaši vel. Žokkaleg veiši var į Austfjöršum um sumariš, einkum fyrri hluta sumarsins. Ķ įgśst fóru menn aš huga aš haustvertķš į Eyjafirši. Sś vertķš fékk hins vegar snubbóttan endi og veršur nįnar greint frį žvķ ķ nęsta pistli hér į heimasķšunni.

 

Sķldarverš fór nś óšum lękkandi og atvinnulķf śtgeršabęja ķ Vestur-Noregi lenti ķ djśpum öldudal. Verst var įstandiš ķ Haugasundi og Stafangri en žašan voru flest skipanna sem lentu ķ hremmingunum į Eyjafirši. Margir reyndu nś aš hętta öllum umsvifum į Ķslandi og seldu eigur sķnar žar.

 

Sumariš 1885 héldu rśmlega helmingi fęrri menn til veiša viš Ķsland en įriš įšur. Illa aflašist į Austfjöršum um sumariš og Eyjafjaršarveišarnar brugšust. Nś fóru jafnvel žeir žrautseigustu aš missa trśna į sķldveišum viš Ķsland og reyndu aš losa sig viš eignir sķnar žar. Sömu sögu var aš segja ķ Reyšarfirši. Sķldarsjómenn sem höfšu oršiš eftir til vetrardvalar žar veiddu žó mikiš af stórri og feitri sķld ķ net ķ nóvember. Nś virtist augljóst hvert stefndi. Enn eitt aflaleysisįriš rann sitt skeiš į enda og sķldarverš lękkaši enn į mörkušum.

 

Kaflaskipti

 

Upp śr žessu flosnušu flestir Noršmannanna upp frį Ķslandi. Umsvif žeirra minnkušu įr frį įri og sumariš 1892 komu engin nótališ frį Noregi til veiša viš Ķsland. Einu Noršmennirnir sem stundušu sķldveišar viš landiš voru menn sem flust höfšu til Ķslands og byggt upp atvinnustarfsemi hér. Noršmenn gleymdu žó ekki sķldaręvintżrunum viš žessa óblķšu eyju vestur ķ hafi. Hér lauk einungis fyrsta kaflanum ķ sķldarsögu žeirra viš Ķsland. Žegar leiš aš aldamótum fóru žeir aš sękja hingaš į nżjan leik og umsvif žeirra įttu eftir aš aukast į nż į öldinni sem nś fór ķ hönd. En žaš er önnur saga.

 

Heimildir:

Bjarne Myrstad: Vestlandsfiske. Det norske samlaget, 1996.

 

Brynjar Stautland: Frå Klondyke til katastrofe. Vestlandsk sildefiske på Island. Det norske samlaget, 2002.

 

Kari Shetelig Hovland: Norsk seilskuter på Islandsfiske. Univeristetsforlaget, 1980.

 


Til baka

Senda į Facebook


SENDA ÞESSA FRÉTT Í TÖLVUPÓSTI

Netföng viðtakenda:


  

Skilaboð

Hvaš er 2+3?

Nafn sendanda:


yfirlit bloggs

 

 

  

  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Sögugrśsk - sżnishorn.

(smelliš į myndir

til aš sjį greinar):